Konservatyvumo principas yra bendra išlaidų ir įsipareigojimų pripažinimo kuo greičiau, kai nėra abejonių dėl rezultato, samprata, tačiau pajamas ir turtą pripažinti tik tada, kai jie yra tikri, kad juos gaus. Taigi, kai jums suteikiama galimybė rinktis iš kelių rezultatų, kurių įvykio tikimybė yra vienodai tikėtina, turėtumėte pripažinti tą sandorį, kurio rezultatas yra mažesnė pelno suma arba bent jau pelno atidėjimas. Panašiai, jei rezultatų, turinčių panašią tikimybę, pasirinkimas turės įtakos turto vertei, pripažinkite sandorį, dėl kurio turto vertė yra mažesnė.
Pagal konservatyvumo principą, jei kyla abejonių dėl nuostolių, turėtumėte būti linkę fiksuoti nuostolius. Ir atvirkščiai, jei kyla neaiškumų dėl pelno įrašymo, neturėtumėte įrašyti pelno.
Konservatyvumo principas taip pat gali būti taikomas pripažįstant įverčius. Pavyzdžiui, jei inkaso darbuotojai mano, kad gautinų sumų grupėje bus 2% blogos skolos procentas dėl istorinių tendencijų, tačiau pardavimų personalas linksta prie didesnio 5% skaičiaus dėl staigaus pramonės pardavimų kritimo, naudokite 5 proc. Rodiklis kuriant atidėjimą abejotinoms sąskaitoms, nebent yra rimtų priešingų įrodymų.
Konservatyvumo principas yra pagrindas mažesnėms sąnaudoms ar rinkos taisyklei, kuri nurodo, kad atsargas turėtumėte registruoti mažesne jų įsigijimo kaina arba dabartine rinkos verte.
Šis principas prieštarauja mokesčių institucijų poreikiams, nes apmokestinamų pajamų suma paprastai būna mažesnė, kai ši koncepcija naudojama aktyviai; rezultatas yra mažesnė apmokestinamų pajamų suma, todėl mažesnės mokesčių pajamos.
Konservatizmo principas yra tik gairė. Kaip buhalteris, naudokitės savo geriausiu sprendimu, kad įvertintumėte situaciją ir užfiksuotumėte sandorį, susijusį su tuo metu turima informacija. Nenaudokite principo, kad nuosekliai fiksuotumėte kuo mažesnį įmonės pelną.
Panašios sąlygos
Konservatizmo principas taip pat žinomas kaip konservatizmo arba atsargumo samprata.
