Keturi pagrindiniai atsargų apskaitos būdai yra konkretus identifikavimas, pirmiausia iš pirmo, paskutinio iš pirmojo, ir svertinio vidurkio metodai. Atsargos apima žaliavas, neapdorotus produktus ir gatavas prekes, kurias įmonė turi savo gamybos procesams arba pardavimui klientams. Atsargos laikomos turtu, todėl buhalteris turi nuosekliai naudoti galiojantį metodą priskirdamas sąnaudas atsargoms, kad galėtų jas įrašyti į turtą.
Atsargų vertinimas nėra nereikšmingas klausimas, nes vertinimui atlikti naudojamas apskaitos metodas turi tiesioginę įtaką sąnaudų, priskaičiuotų per ataskaitinį laikotarpį parduotų prekių savikainą, sumai, taigi ir uždirbtų pajamų sumai. Pagrindinė per ataskaitinį laikotarpį parduotų prekių savikainos nustatymo formulė yra:
Pradžios atsargos + pirkimai - pabaigos atsargos = parduotų prekių kaina
Taigi parduotų prekių savikaina daugiausia remiasi sąnaudomis, priskirtomis atsargų pabaigai, o tai grąžina mums prie to apskaitos metodo. Yra keli galimi atsargų skaičiavimo metodai:
Konkretus identifikavimo metodas. Taikydami šį metodą, jūs atskirai stebite kiekvieno inventoriaus elemento kainą ir priskaičiuojate konkretų elemento kainą prie parduotų prekių kainos, kai parduodate konkretų daiktą, kuriam tos išlaidos buvo priskirtos. Šis metodas reikalauja didžiulio duomenų sekimo, todėl jį galima naudoti tik labai brangiems, unikaliems daiktams, pavyzdžiui, automobiliams ar meno kūriniams. Tai nėra perspektyvus metodas daugelyje kitų situacijų.
Pirkdami atsargas iš tiekėjų, kaina laikui bėgant turi tendenciją keistis, todėl jūs turite sandėlyje tos pačios prekės grupę, tačiau kai kurie vienetai kainuoja daugiau nei kiti. Parduodant prekes iš atsargų, turite nuspręsti dėl politikos, ar apmokestinti prekes pagal parduotų prekių kainą, kuri, tikėtina, buvo nupirkta pirmą kartą, ar nupirkta paskutinė, ar pagal visų sandėlyje esančių daiktų sąnaudų vidurkį. Pasirinkus politiką, bus naudojamas arba metodas „pirmas iš pirmo į išorę“ (FIFO), paskutinio pirmojo į išorę metodas (LIFO), arba svertinio vidurkio metodas. Šie punktai paaiškina kiekvieną sąvoką:
Metodas „Pirmas, pirmas iš“. Pagal FIFO metodą jūs darote prielaidą, kad prekės, kurios buvo perkamos pirmiausia, taip pat naudojamos arba parduodamos pirmiausia, o tai taip pat reiškia, kad vis dar sandėlyje esančios prekės yra naujausios. Ši politika glaudžiai atitinka faktinį atsargų judėjimą daugumoje įmonių, todėl yra pageidautina paprasčiausiai iš teorinės perspektyvos. Kainų augimo laikotarpiais (tai dažniausiai būna daugumoje ekonomikų), darant prielaidą, kad anksčiausiai nupirkti vienetai yra pirmieji, reiškia, kad pigiausi vienetai apmokestinami pirmiausia už parduotų prekių kainą. Tai reiškia, kad parduotų prekių savikaina paprastai yra mažesnė, todėl gaunama didesnė veiklos pajamos ir mokami daugiau pajamų mokesčiai. Be to, tai reiškia, kad atsargų sluoksnių paprastai būna mažiau nei taikant LIFO metodą (žr. Toliau), nes jūs nuolat naudosite seniausius sluoksnius.
Paskutinio, pirmojo išėjimo metodas. Pagal LIFO metodą jūs darote prielaidą, kad pirmiausia parduodamos prekės, pirktos paskutinės, o tai taip pat reiškia, kad vis dar sandėlyje esančios prekės yra seniausios. Ši politika neatitinka natūralaus atsargų srauto daugumoje įmonių; iš tikrųjų šis metodas yra uždraustas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Kainų didėjimo laikotarpiais, darant prielaidą, kad paskutiniai nupirkti vienetai yra pirmieji, tai reiškia, kad parduotų prekių savikaina paprastai būna didesnė, todėl mažėja veiklos pajamos ir mokami mažiau pajamų mokesčiai. Atsargų sluoksnių paprastai būna daugiau nei taikant FIFO metodą, nes seniausi sluoksniai gali būti neišplaunami daugelį metų.
Svertinio vidurkio metodas. Taikant svertinio vidurkio metodą, yra tik vienas atsargų sluoksnis, nes visų naujų atsargų pirkimo išlaidos įtraukiamos į bet kokių esamų atsargų savikainą, kad gautų naują svertinį vidutinį kainą, kuris savo ruožtu vėl koreguojamas, kai perkama daugiau atsargų.
Tiek FIFO, tiek LIFO metodams reikia naudoti atsargų sluoksnius, pagal kuriuos kiekvienam atsargų elementų klasteriui, įsigytam už konkrečią kainą, turite atskirą kainą. Tam reikia nemažai sekti duomenų bazėje, todėl abu metodai geriausiai veikia, jei atsargos stebimos kompiuterinėje sistemoje.
