Išmokų koeficientas yra dividendų, kuriuos įmonė moka investuotojams, dalis, palyginti su jos grynosiomis pajamomis. Investuotojai naudojasi tuo, kad įvertintų verslo galimybes mokėti dividendus. Santykį galima naudoti norint gauti šią informaciją:
Didelis santykis rodo, kad bendrovės direktorių valdyba iš esmės perduoda visą pelną investuotojams, o tai rodo, kad nėra geresnio vidinio lėšų panaudojimo. Tai akivaizdus ženklas, kad verslas nebeveikia jokiose augančiose rinkose.
Mažas santykis rodo, kad valdyba labiau rūpinasi lėšų reinvestavimu į verslą, darant prielaidą, kad investuotojai, palyginti su jų akcijomis rinkoje, gaus pelną.
Santykio mažėjimo tendencija gali rodyti, kad verslo pinigų srautai mažėja, todėl dividendams galima gauti mažiau pinigų.
Didėjanti tendencija rodo, kad verslo pinigų srautai didėja, o tai leidžia įmonei lengviau palaikyti daugiau išmokų.
Didesnis nei 1: 1 išmokėjimo koeficientas nėra tvarus, todėl galiausiai pavojingai sumažės verslo grynųjų atsargos. Vienintelė išimtis yra ta, kai nepiniginės išlaidos, tokios kaip nusidėvėjimas ir amortizacija, mažina grynąsias pajamas žemiau grynųjų pinigų srautų, kurie iš tikrųjų susidaro.
Apmokėjimo koeficientas apskaičiuojamas padalijus vienai akcijai dividendų sumą iš grynojo pelno, tenkančio vienai akcijai, kurios formulė yra:
Dividendai vienai akcijai ÷ Pelnas vienai akcijai = Išmokų santykis
Išmokų santykis gali būti klaidinantis, nes grynųjų pinigų straipsnis (išmokėti dividendai) lyginamas su kaupimo principu (grynosios pajamos). Visiškai įmanoma, kad verslas gali pranešti apie aukštą grynųjų pajamų skaičių neturėdamas pakankamai pinigų srautų dideliems dividendų paskirstymams palaikyti, todėl šių dviejų skaičių santykis gali būti miglotas.
Investuotojo požiūriu, santykis turėtų būti pastovus arba tendencingas aukštyn. Kitu atveju investuotojai, pritraukti akcijų dėl anksčiau patikimų dividendų, parduos savo akcijas, todėl sumažės bendrovės akcijų kaina.
