Gamyklos pridėtinės išlaidos yra gamybos proceso metu patirtos išlaidos, neįskaitant tiesioginio darbo ir tiesioginių medžiagų sąnaudų. Gamyklos pridėtinės išlaidos paprastai sujungiamos į sąnaudų grupes ir paskirstomos vienetams, pagamintiems per tą laikotarpį. Jis priskiriamas sąnaudoms, kai pagaminti vienetai vėliau parduodami kaip gatavos prekės arba nurašomi. Pagal tiesioginių sąnaudų apskaičiavimo metodiką gamyklinių pridėtinių išlaidų paskirstyti pagamintiems vienetams vengiama, tačiau privaloma pagal absorbcijos sąnaudas. Gamyklos pridėtinės išlaidos turi būti paskirstytos rengiant finansines ataskaitas pagal pagrindinių apskaitos sistemų diktatus. Gamyklos pridėtinių išlaidų pavyzdžiai:
Gamybos vadovo atlyginimai
Kokybės užtikrinimo atlyginimai
Medžiagų tvarkymo atlyginimai
Gamyklos nuoma
Gamyklos komunalinės paslaugos
Gamyklos pastato draudimas
Papildomos išmokos
Nusidėvėjimas
Įrangos nustatymo išlaidos
Įrangos priežiūra
Gamyklos reikmenys
Maži gamykliniai įrankiai, apmokami už išlaidas
Gamybos patalpų ir įrangos draudimas
Gamybos objektų turto mokesčiai
Galimų gamyklos pridėtinių išlaidų diapazonas gali būti gana platus, atsižvelgiant į gamyklos operacijos dydį ir sudėtingumą bei detalumo lygį, kuriuo išlaidos fiksuojamos.
Paskyrus gamyklos pridėtines išlaidas atsargoms, faktiškai paskirta suma skirsis nuo standartinės sumos, kuri buvo numatyta skirti biudžetui. Šį skirtumą lemia arba išlaidų skirtumai, arba efektyvumo skirtumai. Išlaidų skirtumai atsiranda dėl to, kad faktinė fabriko pridėtinių išlaidų suma, patirta tuo laikotarpiu, skyrėsi nuo standartinės sumos, kuri kažkada buvo numatyta biudžete. Efektyvumo skirtumai atsiranda dėl to, kad vienetų, kuriems buvo paskirtos gamyklos pridėtinės išlaidos, kiekis skyrėsi nuo standartinio produkcijos kiekio, kurio buvo galima tikėtis nustatant paskirstymo normą.
Gamyklos pridėtines išlaidas naudoti reikalauja apskaitos standartai, tačiau tai neduoda realios pridėtinių išlaidų supratimo vertės, todėl geriausia praktika yra sumažinti gamyklos pridėtinių išlaidų paskirstymo metodikos sudėtingumą. Idealiu atveju turėtų būti nedaug labai sujungtų gamyklinių pridėtinių sąskaitų, kurios būtų sujungtos į vieną sąnaudų grupę ir paskirtos naudojant paprastą metodiką. Be to, gamyklos pridėtinės analizės ir įrašymo darbų kiekį galima sumažinti apmokestinant visas nematerialias gamyklos išlaidas patirtomis išlaidomis.
Panašios sąlygos
Gamyklos pridėtinės išlaidos taip pat žinomos kaip gamybos pridėtinės išlaidos arba gamybos našta.
