Vieneto įnašo marža yra likusi dalis po to, kai iš susijusių pajamų atimamos visos kintamosios išlaidos, susijusios su pardavimo vienetu. Tai naudinga nustatant minimalią vieneto pardavimo kainą (kuri yra kintama kaina). Ši maržos analizė gali būti taikoma prekių ar paslaugų pardavimui. Vieneto įnašo maržos formulė yra:
(Konkrečios vieneto pajamos - kintamos vieneto kintamos išlaidos) ÷ Konkretaus vieneto pajamos = Vieneto įnašo marža
Skaičiuojant naudojama kintamųjų išlaidų suma labai skiriasi, priklausomai nuo situacijos. Apsvarstykite šiuos pavyzdžius, kaip galima naudoti šią maržą:
Atskirų produktų vieneto lygiu kintamosios išlaidos paprastai yra tiesioginės medžiagos ir reikmenys, kurie sunaudojami gamybos procese. Darbo jėgos nėra laikomos kintamomis sąnaudomis individualaus vieneto lygmeniu, nebent darbuotojams mokama pagal pagamintų vienetų skaičių (pavyzdžiui, pagal darbo užmokesčio planą).
Individualaus vieneto lygiu už paslaugas (pvz., Už vieną apmokestinamą darbo valandą) kintamosios išlaidos gali būti visiškai nemokamos, jei darbą atliekantis asmuo yra samdomas, nes tam asmeniui bus mokama nepriklausomai nuo paslaugos teikimo.
Jei asmeniui mokama pagal laiką, dirbtą konkrečioje apmokestinamoje paslaugoje, tai kintamosios išlaidos yra jo valandinis darbo užmokestis ir su tuo susiję darbo užmokesčio mokesčiai - tos išlaidos, kurių įmonė kitaip nepatirtų, jei neteiktų paslaugų vieneto.
Tačiau šios išlaidos gali pasikeisti, jei į konkretų pardavimo sandorį įeina daugiau nei vienas vienetas, nes pirkimo ar gamybos efektyvumas gali sumažinti kintamąsias sąnaudas, o tai lemia skirtingą įnašo skirtumą. Taigi vieneto įnašo marža gali būti nesvarbi priimant sprendimus dėl kainų, kai vieneto kiekis didesnis nei vienas.
Ir atvirkščiai, ši sąvoka labai taikoma produktams, kurie gaminami mažomis partijomis, nes didelės apimties gamybos sąnaudų mažinimo poveikis netaikomas.
