Daugiapakopėje pajamų ataskaitoje pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamos kelios tarpinės sumos. Šis išdėstymas leidžia skaitytojams lengviau apibendrinti pasirinktą informacijos tipą ataskaitoje, ypač atsižvelgiant į pagrindines verslo operacijas. Įprastos tarpinės sumos yra bendrosios maržos, veiklos sąnaudų ir kitų pajamų sumos, kurios leidžia skaitytojams nustatyti, kiek įmonė uždirba tik iš savo gamybos veiklos (bendrasis pelnas), kiek išleidžia veiklai remti (visos veiklos sąnaudos) ir koks jo rezultatų komponentas nesusijęs su pagrindine veikla (kitos pajamos iš viso).
Atsižvelgiant į aukštesnį informacijos turinio lygį, dažniausiai pirmenybė teikiama kelių pakopų formatui, o ne vieno žingsnio formatui (kuris neapima tarpinių sumų ir todėl gali būti sunkiau įskaitomas).
Tačiau taikant daugiapakopį metodą vis tiek galima gauti klaidinančių rezultatų, jei vadovybė pakeičia išlaidas, kurios įrašomos ataskaitoje. Pvz., Išlaidos gali būti perkeltos iš parduotų prekių savikainos į veiklos sąnaudų sritį, todėl tariamai pagerės bendrasis pelnas. Tai ypač žalinga problema, kai kelių pakopų pajamų ataskaitos lyginamos keliais laikotarpiais, o pateiktais laikotarpiais keičiamas ataskaitų sudarymo metodas. Tokiu atveju skaitytojas gali padaryti neteisingas išvadas iš pakeisto informacijos pateikimo. Taigi, kai toks pakeitimas atliekamas, jo pobūdis turėtų būti aprašytas išnašose, pateikiamose prie finansinių ataskaitų.
Gali būti, kad vadovybė galėtų sąmoningai perkelti išlaidas iš parduotų prekių kainos kategorijos į veiklos sąnaudas, kad melagingai reikštų bendrojo pelno pagerėjimą. Tai galėtų būti laikoma sukčiavimo finansinėmis ataskaitomis forma ir tai gali būti padaryta tik naudojant daugiapakopį formatą, nes skaitytojai daugiausia dėmesio skiria pateiktų tarpinių sumų turiniui.
Kelių žingsnių pajamų ataskaitos pavyzdinis formatas:
