Komisinis mokestis yra mokestis, kurį verslas moka pardavėjui mainais už jo paslaugas palengvinant, prižiūrint ar užbaigiant pardavimą. Komisiniai gali būti nustatomi pagal fiksuoto dydžio mokestį arba (dažniau) kaip procentą nuo gautų pajamų. Rečiau komisinių struktūros yra pagrįstos bendruoju pelnu arba grynosiomis pajamomis, gautomis pardavus; šios struktūros paprastai yra mažiau naudojamos, nes jas sunkiau apskaičiuoti. Komisinius gali uždirbti darbuotojas arba išorinis pardavėjas ar subjektas.
Remiantis kaupimo principu, turėtumėte užregistruoti komisinių sąnaudas ir įskaitymo įsipareigojimus tuo pačiu laikotarpiu, kai registruojate pardavėjo gautą pardavimą ir kada galite apskaičiuoti komisinio mokesčio sumą. Tai yra debetas į komisinių išlaidų sąskaitą ir kreditas į komisinių įsipareigojimų sąskaitą (kuri paprastai priskiriama trumpalaikiams įsipareigojimams, išskyrus atvejus, kai komisinį mokestį tikitės sumokėti daugiau nei per vienerius metus).
Pagal grynųjų pinigų apskaitos principą turėtumėte įrašyti komisinius, kai jie sumokami, taigi grynųjų pinigų sąskaitoje yra kreditas ir komisinių išlaidų sąskaitos debetas.
Komisinių išlaidas galite klasifikuoti kaip parduotų prekių kainos dalį, nes jos tiesiogiai susijusios su prekių ar paslaugų pardavimu. Taip pat priimtina jį priskirti pardavimo skyriaus išlaidoms.
Jei darbuotojas gauna komisinius, tada įmonė išskaičiuoja pajamų mokesčius nuo darbuotojui sumokėtos komisinės sumos. Jei komisinį atlyginimą gaunantis asmuo nėra darbuotojas, tas asmuo komisinius laiko pajamomis ir gali mokėti mokesčius, jei gaunamas pelnas.
Komisijos išlaidų pavyzdys
Fredas Smithas parduoda „1000 USD“ valdiklį „ABC International“. Pagal komisinių sutarties sąlygas jis gauna 5% komisinį mokestį už pajamas, gautas iš sandorio, ir bus sumokėtas kito mėnesio 15 dieną. Apskaitos laikotarpio, kurį ponas Smithas pardavė, pabaigoje ABC sukuria šį įrašą, kuriame užregistruoja savo įsipareigojimą už komisinius:
